Kategorija: Faktai

Mediena kasdieniame gyvenime

Medžiai ir mediena neatsiejama civilizacijos dalis, kuri vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Žmonija naudoja medieną kurui, popieriui, statyboms, baldams, įvairiems įrankiams ir daugybei kitų sričių. Medienos paklausa vis didėja, deja tai įtakoja ir miškų kirtimą, o miškai yra svarbūs ir reikalingi. Visgi, mediena mūsų gyvenimuose užima svarbią vietą, daugelis net nesusimąsto, jog medžiai, mediena bei jos gaminiai mus lydi kiekviename žingsnyje. Atėmus iš žmonijos medieną, būtų atimama praktiškai viskas. Tai viena natūraliausių žaliavų, kurios panaudojimo galimybės beribės.

Mediena yra universali, o svarbiausia jog ji yra ilgaamžė. Kasdieniniame gyvenime nuolat susiduriame su mediena. Kasdien naudojame popierių, pieštukus, rašomuosius stalus, skaitome laikraščius, vaikštome medinėmis grindimis, varstome medines duris ir panašiai. Mediena mus lydi visur. Ji yra unikali, visi mediniai daiktai yra saviti ir nepakartojami, niekada nerastume vienodo medinio gaminio, nes medienos tekstūra yra savita, kiekvienas jos gabalėlis yra vis kitoks. Tai medinius gaminius daro dar mielesnius ir vertingesnius. Įprastiniame gyvenime medieną sutinkame dažnai ir žinome pagrindinius jos panaudojimo būdus, tačiau nė nesusimąstome, jog mediena gali būti naudojama ir gaminant automobilių dalis, kompiuterių ekranus, kosmetiką, maisto priedus ir net drabužius. Sunku patikėti, tačiau tai tiesa. Mediena natūrali, prireikus ją galima atnaujinti, todėl ji tarnauja daugelį metų. Gerąsias medienos savybes būtų galima vardinti ir vardinti, tačiau vis dažniau girdime, jog kasmet medienos sunaudojama labai daug, o tai reiškia, jog iškertama daug miškų ir tokiu būdu mažėja augmenija. Miestuose taip pat vis rečiau galima išvysti žaliąsias zonas, didžiąją miestų dalį užima įvairūs pastatai, palikdami vis mažiau vietos parkams ir kitoms laisvalaikio erdvėms, kuriose būtų galima pakvėpuoti grynu oru ir pasimėgauti medžiais bei žalia gamta. Miestų augimas ir pramonės vystymasis yra sveikintinas dalykas, tačiau nereikia užmiršti ir ekologijos. Apie ją kalbama daug, tačiau kartais tai tik kalbos, visuomenės veiksmai dažnai prieštarauja viešai išsakomoms mintims ir siūlymams.

Namuose pabandžius surasti daiktus, kurie pagaminti iš medienos, tai sudarytų didžiąją dalį viso namie turimo turto. Kiekvienuose namuose galima rasti popieriaus, vienkartinių rankšluosčių, rėmelių, laikraščių, žurnalų, baldų, žaislų, virtuvės įrankių, statulėlių, lentynų ir kitų dalykų, pagamintų iš medienos. Jei staiga jų neliktų, nebežinotume kaip gyventi, tai kasdien naudojami daiktai, kurie palengvina gyvenimus. Kasmet skelbiamos akcijos, kurių metu sodinami medeliai. Šios akcijos labai sveikintinos, nes kasdien iškertami didžiuliai miškų plotai. Tik žmonija gali padėti su tuo kovoti. Atsodinant miškus ir parkus, bus išsaugomas švarus oras, žalia gamta ir medžiai. Net ir žinoma patarlė byloja, jog „Vyras per savo gyvenimą turi pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti vaiką“. Jei kiekvienas žmogus, ne tik vyrai, pasodintų bent po vieną medelį, augmenija klestėtų ir rizika, jog ji išnyks būtų visai mažytė. Kiekvienas gyventojas turi kovoti už gyvą aplinką, augmeniją ir ekologišką visuomenę. Tam, kad ir toliau galėtume gyventi įprastinį gyvenimą ir naudotis visais gyvenimo privalumais, daiktais ir energija, reikia stengtis prisidėti prie gamtos tausojimo. Jei kasmet iškertama daugybė miškų, reikia juos atsodinti.

Apsižvalgius, smagu matyti ne tik daiktus, kurie pagaminti iš medienos, ne tik jausti medienos gaminamą šilumą, tačiau ir matyti po langu stovintį medelį. Medienos panaudojimo galimybės beribės, todėl įvairiausių daiktų ir kito jos panaudojimo sąrašas tikriausiai neturėtų pabaigos. Kol yra medžių, galime gyventi patogiai ir pilnavertiškai, visai nebūtina atsisakyti medienos gaminių, tiesiog reikia saugoti juos ir pačius medžius. Taip išsaugosime galimybę ir toliau gyventi komfortiškai ir laimingai.

Ką reikia žinoti apie medieną?

Mediena yra gamtinis produktas, kurį galima naudoti daugelyje sričių. Ji yra pakankamai lengvai apdorojama ir turi daug gerų savybių. Paprastai mediena naudojama baldų gamybai, statyboms, kurui, popieriaus gamybai ir kitoms pramonės šakoms. Medienos panaudojimo galimybės nėra apibrėžtos, tai universali medžiaga, kuri naudojama daugelyje sričių. Kiekviena medienos rūšis skiriasi ir yra skirtingo kietumo bei tankio, pagal šias savybes nustatoma kam ir kokia mediena yra tinkama.

Daugelis sako, jog geri dalykai, o taip pat ir pinigai ant medžių neauga. Kalbant apie medieną, šį posakį galima interpretuoti savaip. Mediena jau yra medis, tačiau kaip medžiaga ji labai universali, todėl galima sakyti, jog medis užaugina gerą dalyką, kurios panaudojimo galimybės beribės. O ir pinigai gaminami iš medienos, taigi netiesiogine prasme, jie auga ant medžių, tereikia juos pasigaminti. Šiandien medienos suvartojimas yra didžiulis, per metus pasaulyje sunaudojama maždaug 4 mlrd. m3 medienos, daugiausiai jos sunaudojama popieriaus gamybai ir kurui. Yra išskiriamos dvi pagrindinės medienos rūšys, tai spygliuočiai ir lapuočiai. Taip pat yra kieta ir minkšta mediena. Kieta mediena paprastai laikoma lapuočių medžių mediena, tai gali būti uosis, beržas, bukmedis, ąžuolas, raudonmedis, klevas, riešutmedis. Minkštąja mediena laikomi spygliuočiai, pavyzdžiui, pušis, eglė, kiparisas, kedras. Paprastai taip ir yra, jog lapuočių mediena yra kietesnė nei spygliuočių, tačiau ne visuomet. Pavyzdžiui, balsa, yra pakankamai gerai žinomas lapuotis, kuris turėtų būti laikomas kietmedžiu, tačiau iš tiesų yra labai minkštas. Kietmedžių mediena paprastai naudojama baldų gamybai ir įvairioms dekoro detalėms gaminti, spygliuočių mediena labiau tinka statybos darbams.

Jei pažvelgtume į perpjautą medieną pro mikroskopą, pamatytume, jog ji taip pat kaip ir kiti augalai sudaryta iš ląstelių. Ląstelės sudarytos iš trijų medžiagų: celiuliozės, kuri sudaro apie 50%, taip pat lignino ir hemiceliuliozės. Net 99% medienos yra organinė medžiaga. Svarbiausios medienos mikrostruktūros dalys yra: šerdis, branduolys, balana ir žievė. Šerdis yra kamieno centre, kartais ji gali būti pasislinkusi į vieną ar kitą pusę, tačiau dažniausiai yra centre. Kai kurių medžių skersiniuose ir išilginiuose pjūviuose yra aiškiai matyti, jog vidurinė dalis yra tamsesnė už periferinę. Tamsesnės spalvos vidurinė kamieno dalis yra vadinama branduoliu,o šviesioji periferinė dalis – balana. Žievė saugo medį nuo mechaninio sužalojimo bei visų kitų žalingų išorės poveikių. Vidinė medienos struktūra įvairiems medžiams yra skirtinga, tačiau pagrindinės dalys yra tos pačios.

Fiziškai, mediena yra tvirta ir kieta medžiaga, tačiau jei lygintume ją su geležimi, tuomet ji pakankamai lengva ir lanksti. Jei mėgintume nulaužti šakelę rankomis, būtų visai nesunku, tačiau jei bandytume suspausti medieną delne, nieko iš to neišeitų. Vadinasi, mediena yra pakankamai tvirta medžiaga, be to ji visiškai skiriasi nuo geležies ar plastiko ir svarbiausia yra natūrali. Turbūt pati svarbiausia ir geriausia medienos savybė yra ta, jog ji yra ilgaamžė. Tai tik patvirtina faktas, jog archeologai ar kiti tyrinėtojai laikas nuo laiko po žeme atranda senovinius medinius įrankius ir kitus daiktus. Žinoma, jie yra pakitę, tačiau išlikę iki šių dienų, o tai patvirtina šios medžiagos ilgaamžiškumą. Gerųjų medienos savybių yra gana daug, ji ilgaamžė, tvirta, natūrali, turi daugybę panaudojimo galimybių ir yra universali. Tai medžiaga, kurią mums duoda gamta, vadinasi natūralumas yra garantuotas. Medienos gaminiai yra nekenksmingi ir nekelia alergijų, kurios šiandien sutinkamos gana dažnai. Norint apsaugoti sveikatą ir turėti ilgaamžius bei kokybiškus gaminius, verta pasirinkti medieną.

Įdomūs faktai apie medieną ir medžius

Mediena, turbūt seniausias ir natūraliausias gamtinis išteklius. Jau daugybę metų mediena mus šildo, saugo, leidžia jaustis patogiai. Pasaulyje yra daugybė skirtingų rūšių medžių, vieni jų labai seni, kitos rūšys atsiradusios vėliau. Medieną naudoti galima visur, ji universali ir ilgaamžė, tai pati natūraliausia medžiaga, nesukelianti alergijos ir kitų sveikatos problemų. Šiuos dalykus tikriausiai žino kiekvienas, tačiau yra dalykų, kuriuos žino toli gražu ne visi. Žemiau pateikiami faktai ir įdomybės, priversiančios kitaip pažiūrėti į šią gamtos dovaną.

  • Aukščiausi medžiai gali išaugti net iki 100 metrų.
  • Įdomu, jog medžiai nemiršta nuo senatvės. Jie nyksta dėl kenkėjų, ligų ir žmonių kaltės.
  • Pasaulyje yra maždaug 23 tūkstančiai skirtingų rūšių medžių! Sunku patikėti, tačiau tiek rūšių yra suskaičiuojama. Vienos jų labai retos ir auga tik ypatingose vietose, kitos paplitusios plačiai ir gausiai.
  • Biblijoje minimas net 21 medžio pavadinimas.
  • Pavadinimai kieta ir minkšta mediena, labiau apibudina medžio tipą. Kietais paprastai vadinami lapuočiai, o minkštais spygliuočiai. Tačiau, tai tik bendrinis pavadinimas, pasitaiko ir minkštų lapuočių bei atvirkščiai.
  • Nors balsa yra lapuotis, tai gana minkštas medis, todėl negali būti priskiriamas prie kietmedžių.
  • Ne visa minkšta mediena yra minkštesnė už kietąją medieną.
  • Minkšta mediena paprastai būna šviesesnė nei kieta.
  • Tamsiausia mediena pasižymi juodmedis, o šviesiausia – bugienis.
  • Medžiai esantys miestuose, paprastai išsilaiko trumpiau nei tie, kurie auga kaimuose ar užmiesčio vietovėse.
  • Per metus, Lietuvoje augantis medis gali sugerti net 6kg anglies dioksido.
  • Spygliuočiai gali sugerti šiek tiek daugiau, nes jie ištisus metus vykdo fotosintezę. Būtent dėl to, taip svarbu saugoti medžius. Tai labai svarbu kovojant su klimato kaita.
  • Kiekviena JAV valstija turi savo oficialiai pripažintą medį. Pavyzdžiui Niujorko – cukrinis klevas, Šiaurės Kalifornijos – pušis, Kalifornijos – didysis mamutmedis ir pan.
  • Medienos gamybos pramonėje net 80% panaudojamos medienos sudaro minkšta mediena, kitaip dar vadinama spygliuočių mediena.
  • Kietmedžių tankis yra didesnis, todėl jie dega ilgiau nei spygliuočiai ir suteikia daugiau šilumos.
  • Medžiai iš dirvožemio pasiima tik 10 % maistinių medžiagų, likusią dalį jie gauna iš aplinkos.
  • Daugiau nei pusė išauginamos medienos sunaudojama energijai gaminti.
  • Nuo 1940 m. pasaulyje pasodinama daugiau medžių nei jų iškertama.
  • Norint apsaugoti pačius seniausius medžius nuo žalingų žmogaus ketinimų, jų buvimo vieta yra užslaptinta.
  • Seniausi pasaulyje medžiai auga Kalifornijoje. Kai kuriems jų – daugiau nei 5000 metų.
  • Lietuvoje, liepa jau nuo seno laikoma sakraliniu medžiu.
  • Kad taptų medžiu, augalui prireikia mažiausiai 10-15 metų.

Visame pasaulyje kasmet sunaudojama tūkstančiai kvadratinių metrų medienos. Ji naudojama begalei pramonės šakų, tačiau daugiausiai jos sunaudojama popieriaus bei energijos gamybai. Laimė, jog mediena yra ilgaamžė, o miškus galima atsodinti. Tačiau, kasmet miškų iškertama labai daug. Anksčiau miškai ir kiti augalai sudarė didžiąją dalį kraštovaizdžio, dabar didžiąją dalį užima pastatai, dangoraižiai, žalumą keičia pilki statiniai ir miestai. Svarbiausia, jog medienos vis dar yra pakankamai, kasmet pasodinama daug medžių ir taip kovojama su šiltnamio efektu. Medžiai ne tik svarbūs pramonėje, jie valo orą, kuris šiandien labai užterštas nuo gamyklų, automobilių ir kitų cheminių medžiagų. Taip pat yra medžių pasižyminčių ir gydomosiomis savybėmis, kai kurių medžių lapai, žiedai, žievė naudojami įvairioms arbatoms, nuovirams, kurie stiprina sveikatą ir gerina savijautą. Visi šie faktai ir gerosios medienos savybės tik patvirtina teiginį, jog mediena natūrali priemonė, su begale jos panaudojimo būdų visose srityse.