Mediena, turbūt seniausias ir natūraliausias gamtinis išteklius. Jau daugybę metų mediena mus šildo, saugo, leidžia jaustis patogiai. Pasaulyje yra daugybė skirtingų rūšių medžių, vieni jų labai seni, kitos rūšys atsiradusios vėliau. Medieną naudoti galima visur, ji universali ir ilgaamžė, tai pati natūraliausia medžiaga, nesukelianti alergijos ir kitų sveikatos problemų. Šiuos dalykus tikriausiai žino kiekvienas, tačiau yra dalykų, kuriuos žino toli gražu ne visi. Žemiau pateikiami faktai ir įdomybės, priversiančios kitaip pažiūrėti į šią gamtos dovaną.

  • Aukščiausi medžiai gali išaugti net iki 100 metrų.
  • Įdomu, jog medžiai nemiršta nuo senatvės. Jie nyksta dėl kenkėjų, ligų ir žmonių kaltės.
  • Pasaulyje yra maždaug 23 tūkstančiai skirtingų rūšių medžių! Sunku patikėti, tačiau tiek rūšių yra suskaičiuojama. Vienos jų labai retos ir auga tik ypatingose vietose, kitos paplitusios plačiai ir gausiai.
  • Biblijoje minimas net 21 medžio pavadinimas.
  • Pavadinimai kieta ir minkšta mediena, labiau apibudina medžio tipą. Kietais paprastai vadinami lapuočiai, o minkštais spygliuočiai. Tačiau, tai tik bendrinis pavadinimas, pasitaiko ir minkštų lapuočių bei atvirkščiai.
  • Nors balsa yra lapuotis, tai gana minkštas medis, todėl negali būti priskiriamas prie kietmedžių.
  • Ne visa minkšta mediena yra minkštesnė už kietąją medieną.
  • Minkšta mediena paprastai būna šviesesnė nei kieta.
  • Tamsiausia mediena pasižymi juodmedis, o šviesiausia – bugienis.
  • Medžiai esantys miestuose, paprastai išsilaiko trumpiau nei tie, kurie auga kaimuose ar užmiesčio vietovėse.
  • Per metus, Lietuvoje augantis medis gali sugerti net 6kg anglies dioksido.
  • Spygliuočiai gali sugerti šiek tiek daugiau, nes jie ištisus metus vykdo fotosintezę. Būtent dėl to, taip svarbu saugoti medžius. Tai labai svarbu kovojant su klimato kaita.
  • Kiekviena JAV valstija turi savo oficialiai pripažintą medį. Pavyzdžiui Niujorko – cukrinis klevas, Šiaurės Kalifornijos – pušis, Kalifornijos – didysis mamutmedis ir pan.
  • Medienos gamybos pramonėje net 80% panaudojamos medienos sudaro minkšta mediena, kitaip dar vadinama spygliuočių mediena.
  • Kietmedžių tankis yra didesnis, todėl jie dega ilgiau nei spygliuočiai ir suteikia daugiau šilumos.
  • Medžiai iš dirvožemio pasiima tik 10 % maistinių medžiagų, likusią dalį jie gauna iš aplinkos.
  • Daugiau nei pusė išauginamos medienos sunaudojama energijai gaminti.
  • Nuo 1940 m. pasaulyje pasodinama daugiau medžių nei jų iškertama.
  • Norint apsaugoti pačius seniausius medžius nuo žalingų žmogaus ketinimų, jų buvimo vieta yra užslaptinta.
  • Seniausi pasaulyje medžiai auga Kalifornijoje. Kai kuriems jų – daugiau nei 5000 metų.
  • Lietuvoje, liepa jau nuo seno laikoma sakraliniu medžiu.
  • Kad taptų medžiu, augalui prireikia mažiausiai 10-15 metų.

Visame pasaulyje kasmet sunaudojama tūkstančiai kvadratinių metrų medienos. Ji naudojama begalei pramonės šakų, tačiau daugiausiai jos sunaudojama popieriaus bei energijos gamybai. Laimė, jog mediena yra ilgaamžė, o miškus galima atsodinti. Tačiau, kasmet miškų iškertama labai daug. Anksčiau miškai ir kiti augalai sudarė didžiąją dalį kraštovaizdžio, dabar didžiąją dalį užima pastatai, dangoraižiai, žalumą keičia pilki statiniai ir miestai. Svarbiausia, jog medienos vis dar yra pakankamai, kasmet pasodinama daug medžių ir taip kovojama su šiltnamio efektu. Medžiai ne tik svarbūs pramonėje, jie valo orą, kuris šiandien labai užterštas nuo gamyklų, automobilių ir kitų cheminių medžiagų. Taip pat yra medžių pasižyminčių ir gydomosiomis savybėmis, kai kurių medžių lapai, žiedai, žievė naudojami įvairioms arbatoms, nuovirams, kurie stiprina sveikatą ir gerina savijautą. Visi šie faktai ir gerosios medienos savybės tik patvirtina teiginį, jog mediena natūrali priemonė, su begale jos panaudojimo būdų visose srityse.